- muguliuoti
- muguliúoti, -iúoja, -iãvo intr. Paį, Kp, mùguliuoti, -iuoja, -iavo 1. neramiai stovėti, kraipytis, blaškytis į šalis: Arklys pakinkytas muguliúoja į šalis, t. y. blaškos, neramus, kaip ne savė[je] J. Karvė mùguliuo[ja] KlvrŽ. Ko muguliúoji kaip karvė par gyliavą, nurimk nors kartą! Užv. Prieš lietų labai muguliúoja arkliai Antš. Sakau tau: nemuguliuok čia, juk sudaužysi indus! Ub. Ką tu čia muguliúoji su galva! Ps. Nemuguliúok, bo nuversi nuo stalo puodynę! Vb. Girtas žmogus muguliúoja Brž. Nemuguliúok kaip patrikęs, ar nepastovi vietoj! Užv. Nemuguliúok, bo lempą sudaužysi! Sb. Sėdėk ramiai, nemùguliuok! Krtv. | refl.: Muguliúojas alkūnėm, pašonėm trinasi Pl. 2. Krč nerimtai elgtis, kvailioti: Šaltaputris muguliúo[ja] J. Girtas po trobą mùguliuoja, gėda ir veizėti Vkš. \ muguliuoti; išmuguliuoti; numuguliuoti; parmuguliuoti; primuguliuoti; sumuguliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.